Nuo pirmųjų programavimo žingsnių iki kibernetinės saugos: KTU JKM alumno Artūro Grybo istorija
Beveik dešimt metų KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokykloje (JKM), pirmieji programavimo projektai ir smalsumas, kuris lydi iki šiol. Šiandien Artūras Laimonis Grybas dirba testavimo inžinieriumi „Teltonika Networks“, KTU magistrantūroje studijuoja kibernetinę saugą ir laisvalaikiu kuria programavimo projektus bei gilinasi į dirbtinio intelekto modelius. Tačiau jo kelias į IT prasidėjo dar vaikystėje – nuo noro suprasti, kaip veikia technologijos.
Viskas prasidėjo nuo smalsumo
KTU JKM Artūras pradėjo lankyti dar trečioje klasėje ir čia praleido beveik dešimtmetį. Į mokyklą jį užrašė mama, pastebėjusi sūnaus susidomėjimą technologijomis. Iš pradžių JKM atrodė kaip dar viena mokykla, tačiau ilgainiui šeštadieniais vykę užsiėmimai tapo laukiama savaitės dalimi.
„Susidomėjimas technologijomis jau buvo, tačiau tuo metu jis dar nebuvo labai konkretus. Labiausiai traukė pats supratimas, kaip veikia kompiuteriai ir įvairios technologijos“, – prisimena Artūras.
Jo mokymosi kelias prasidėjo nuo kompiuterinio raštingumo, o vėliau peraugo į programavimą C++ ir C# kalbomis. Tuo metu atrodė, kad svarbiausia – gerai išmanyti programavimo kalbas. Tačiau laikui bėgant Artūras suprato, kad technologijų pasaulyje svarbu kur kas daugiau nei vien techninės žinios.
„JKM padėjo šį susidomėjimą nukreipti tinkama linkme. Būtent ten pirmą kartą rimčiau susipažinau su programavimu ir supratau, kad technologijos gali būti ne tik įdomios, bet ir suteikti galimybę pačiam kurti bei realizuoti savo idėjas.“ Artūras Laimonis Grybas
Svarbiausia – ne tik žinoti, bet ir suprasti
Paklaustas, ką svarbiausio išsinešė iš JKM, Artūras pirmiausia išskiria smalsumą ir įprotį klausti „kodėl?“.
Anot jo, mokymasis šioje mokykloje padėjo suprasti, kad neužtenka vien išmokti atlikti užduotį ar parašyti veikiantį kodą. Ne mažiau svarbu išsiaiškinti, kodėl sprendimas veikia, ieškoti atsakymų ir nebijoti eksperimentuoti.
Šis požiūris aktualus ir šiandieninėje jo veikloje. Dirbdamas testavimo inžinieriumi ir studijuodamas kibernetinę saugą, Artūras susiduria su užduotimis, kurioms reikia analitinio mąstymo, kantrybės ir gebėjimo ieškoti problemų priežasčių.
Nors konkretaus JKM projekto ar situacijos, kuri būtų palikusi ryškiausią įspūdį, jis neišskiria, vienus geriausių prisiminimų sieja su žmonėmis. Mokykloje sutikti draugai ir užmegzti ryšiai išliko svarbūs net ir praėjus daugeliui metų.
Patirtis, padėjusi pasirinkti ateities kryptį
Baigęs JKM Artūras jau žinojo, kad nori studijuoti informatiką KTU. Vėliau jo interesai prasiplėtė ir į kibernetinės saugos sritį. Šiandien jis derina darbą technologijų įmonėje su magistrantūros studijomis ir savarankišku tobulėjimu.
Programavimas jo gyvenime niekada neapsiribojo vien pamokomis ar studijomis. Dar mokydamasis JKM Artūras pradėjo kurti asmeninius projektus, o noras išbandyti naujas idėjas išliko iki šiol. Laisvalaikiu jis programuoja ir gilinasi į dirbtinio intelekto modelių kūrimą.
Žvelgdamas į savo kelią, Artūras mano, kad JKM patirtis prisidėjo ne tik prie profesinio pasirinkimo, bet ir prie jo mąstymo būdo.
„Ten įgyti įgūdžiai, įpročiai ir požiūris į problemų sprendimą lydi mane tiek darbe, tiek studijose.“ Artūras Laimonis Grybas
Šiandien jis JKM vertina kaip galimybę augti, išbandyti save ir atrasti sritį, kuri domina iki šiol. Pasak Artūro, kai kurių dalykų vertę suprantame tik vėliau – kai galime pamatyti, kaip ankstyvoji patirtis susijusi su dabartiniais pasirinkimais ir pasiekimais.
Patarimas dabartiniams JKM moksleiviams – nebijoti klysti
Artūras neabejoja, kad KTU JKM verta rekomenduoti šiandienos moksleiviams. Jo nuomone, tai puiki vieta susipažinti su IT, išmokti programavimo pagrindų, išbandyti save ir sutikti bendraminčių. Be to, ankstyva pažintis su technologijomis gali padėti lengviau apsispręsti dėl būsimų studijų ar profesijos.
O ką jis pasakytų vaikui, kuris dar svarsto, ar verta prisijungti prie JKM?
Pirmiausia – kad verta pabandyti. Nebūtina iš anksto tiksliai žinoti, kuo norėsi užsiimti ateityje. Kartais užtenka smalsumo ir noro išsiaiškinti, kaip veikia vienas ar kitas dalykas, kad atrastum sritį, kuri taps svarbia tavo gyvenimo dalimi.
Dabartiniams JKM moksleiviams Artūras linki neprarasti noro tyrinėti, kurti ir eksperimentuoti. Jo teigimu, programavimas reikalauja nuolatinio bandymo, klaidų taisymo ir mokymosi, todėl svarbu nebijoti suklysti.
„Programuotojai mokosi bandydami – rašome kodą, darome klaidas, taisome, testuojame ir vėl kartojame. Nebijokite klysti, nes kiekviena klaida veda prie geresnio supratimo ir rezultato.“ Artūras Laimonis Grybas
Smalsumas, kuris veda pirmyn
Artūro istorija primena, kad kelias į technologijų pasaulį nebūtinai prasideda nuo aiškaus karjeros plano. Kartais pradžiai pakanka smalsumo, galimybės išbandyti ir aplinkos, kurioje drąsu klausti, kurti bei mokytis iš klaidų.
Beveik dešimt metų KTU JKM Artūrui tapo ne tik galimybe susipažinti su programavimu, bet ir svarbiu etapu, padėjusiu atrasti savo kryptį. Šiandien jo veikla apima programinės įrangos testavimą, kibernetinės saugos studijas ir domėjimąsi dirbtiniu intelektu, tačiau pagrindas išlieka tas pats – noras suprasti, kaip viskas veikia, ir pačiam kurti.
O dabartiniams JKM moksleiviams jo patarimas paprastas: neprarasti smalsumo, drąsiai eksperimentuoti ir nebijoti klysti. Juk būtent bandymai, klausimai ir atkaklumas dažnai tampa pirmuoju žingsniu į didesnius atradimus.
