×
×

FOTOGRAFIJA, 2012–2013

2012–2013 M.M. FOTOGRAFIJOS SPECIALIZACIJOS MOKSLEIVIŲ DARBŲ ANALIZĖ.

MATAU-JAUČIU-FIKSUOJU-RODAU.

Fotografijos definicija dažnai ir vienareikšmiškai suvokiama, kaip galimybė užfiksuoti regimą aplinką ir parodyti jos suvokimo fiksacijas kitiems. Platesniu požiūriu ši sąvoka vidinėje plotmėje turi aibę individualių potyrių diktuojamų interpretacijų, atskleidžiančių fotografijos įvairiapusiškumą ir kaip meninės saviraiškos lauką. 

Vis dėlto, svarbu suvokti, jog dviejų dimensijų fiksacija – tai nėra vien statiška momentinė kompozicija. Tai individualios stebėsenos istorija, kurią skaitydamas suvokėjas gali įžvelgti autoriaus mintis, nuspėti jo emocinę būseną, jo manipuliaciją arba atvirumą. Matymo, jausmo, fiksacijos dermė yra sąmoningai nenuspėjamas procesas – stebinantis, ugdantis pasitikėjimą ir drąsą ieškoti, atrasti ir atskleisti.

Todėl vienareikšmis ir formalus fotografijos teorinis apibrėžimas staiga netenka prasmės, kai atsiveria individualių atsklaidų laukas, pagrindžiantis idėjų atrastį ryto-dienos-vakaro-nakties terpėje.

TAIGI. KAS YRA FOTOGRAFIJA?

Fotografija – tai šviesos naratyvo fiksacija. Kaukė, po ja slypinčios akys, petis, rankos nuokalnėje vaizduotėje švytintis baltas rutulys. Šviesa keičia objektų dimensiją, jos plantacijoje auga šešėlių tonacijos, lengvai prabėgančios tiltu, bateliais ir pavasarį menančia suknelės kloste.

Fotografija – tai mokslo ir meno samplaika, atverianti pasitikėjimo galėti erdves. Žinojimas naikina ribas. Ribas tarp vaizduotės ir realizacijos, tarp pajautos ir atsklaidos, tarp čia ir ten. Gebėjimas surasti sąsają, jungiančią skaitinę išraišką turinčius parametrus, matymą ir stebėsenos lauko detalių pasirinkimą pagrindžia menininko sampratą, kurios potekstėje slypi tikslinga žinių adaptacija praktinėje plotmėje, fiksuojant atmosferinės perspektyvos menamus kontūrus, jų kuriamus siluetus ir spalvas.

Fotografija – tai eksperimentas, nenuspėjamo rezultato hipotezės egzistencijos įrodymas. Šviesos žaidimas tamsoje, kai miega miestas, o jame – žmonės. Tuščiavidurės saulės įžiebimo procesas patvirtina, jog buitis įgauna naują prasmę, papildžius ją drąsa įsivaizduoti. Tai tarsi žaidimas, suteikiantis objektams naują prasmę, funkciją, adaptyvumą.

Fotografija – tai idėjos vizualizacija. Akys – visatą talpinantys indai – nuo samanų iki kometų, per smilgas, medžių lapijas, sparnais, per sniegą, debesis ir link vizijų. Akys – tai vidinį ir išorinį pasaulį jungiantis aspektas, dvimatėje fiksacijoje tampantis pagrindiniu analizės ir įžvalgų elementu. Ten slypi pasaulis, kurio perteikimas dvimatėje plotmėje visada išvengia tikėtino sąstingio ir palieka paliestas gaivinančios šviesos.

Fotografija – tai individualumo atsklaida. Tai ryžtas išdrįsti parodyti savitą pasaulio sampratą kitiems. Tai galimybė transliuoti žinią, jog kasdieninėje aplinkoje esantys objektai kinta kaskart pakeitus žiūros tašką. O tokių taškų visuma sukuria individualaus suvokimo karkasą, kuriame pirminio meninio impulso neteikiantys daiktai tampa pagrindiniais naratyvo herojais, pasakojančiais suvokėjo pasaulio matymo istoriją, kaip įtaigią viziją, kuri staiga įgauna realumą ir patikėjimą antirealiu paveikslu.

Taigi fotografija – tai šviesos naratyvas, atskleidžiantis individualų aplinkos suvokimą, naikinantį ribas tarp vaizduotės ir tikrovės bei paverčiantis tikrovę vaizduotės atsklaida. 

Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto
Dizaino katedros Grafinio dizaino studijų programos vadovė (l.e.p.)
Lekt. Laimutė Varkalaitė

 

PREZENTACIJOS