×
×

FOTOGRAFIJA, 2011–2012

2011–2012 M.M. FOTOGRAFIJOS SPECIALIZACIJOS MOKSLEIVIŲ DARBŲ ANALIZĖ

Fotonuotraukose užfiksuotas gestas, jį papildanti emocija, kuriama šešėlio ir šviesos žaismo - tai individualaus požiūrio, savito aplinkos suvokimo ir įžvalgos gylio atsklaida, identifikuojanti fotografo, kaip menininko - ieškančio, atrandančio ir matymo lauką atskleidžiančio - originalumą ir išskirtinumą. Žmogus, gamta, daiktai ir visa atsinaujinanti objektų skalė nuo dangaus iki žemės, nuo šviesos iki šešėlio, nuo apčiuopiamos formos iki emocijos yra momentai, paverčiami dviejų dimensijų paveikslais. Paveikslais, kurių visuma - tai ne tik naratyvo fragmentai, vaizduojantys konkretų objektą, situaciją ar jų samplaiką, bet taip pat atveriantys galimybę iš arčiau susipažinti su fotografo aplinka, jo problematikų lauką sudarančiais aspektais.
Eksponuojamos nuotraukos parodo kiekvienos iš moksleivių individualų aplinkos matymą, suvokimą ir gebėjimą tai užfiksuoti. Sustabdyto laiko momentuose atskleidžiama plati spalvų, kompozicijų, formų, erdvių skalė. Metodinių žinių ir praktinių ieškojimų derinys - tai faktorius, lemiantis saviraiškos ir savasties tobulėjimą, stilistikos, kūrybinės krypties regėjimą ir pasirinkimą. Asmenybę identifikuojantis požiūris, kaskart vis kitaip ir netikėtai pateikiantis aplinkos atodangą atskleidžia kiekvienos iš fotografijų autorių kūrybinio profesionalumo užuomazgas, potencialą kurti, tobulėti, atrasti. Tai vizualiai pagrindžia kompozicijose vyraujanti harmonija, formų, spalvų, šviesos ir šešėlių balansas. Dėmesį atkreipia netikėtos atmosferinės perspektyvos fiksacijos, daugiaplaniškumas. Apie individualų ir išskirtinį aplinkos vertinimą pasako šmaikščių natiurmortų, subtilių gamtos motyvų ir paslaptyje skendinčių portretų nuotraukos, skatinančios žiūrovą susimąstyti, keisti požiūrį į kasdienybę sudarančius objektus, į jų derinius ir galimybes. Tokiu būdu tarsi kuriama trečioji jutiminė dimensija, suteikianti fotografijoms gylio, diskursinio pločio ir daugialypės vertės.   
Taigi galima teigti, jog fotoaparatas - tai dvi erdves - prieš jį ir už jo - jungiantis elementas, kurio funkcionalumas tiesiogiai priklausomas nuo kūrėjo, nuo jo įžvalgos savitumo ir gebėjimo drąsiai prezentuoti visa, kas jį supa, taip, kaip mato, jaučia ir siekia atskleisti kitiems.  
 

(Analizę atliko Vilniaus Dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dėstytoja Laimutė Varkalaitė)